Ar man reikia tvarumo specialisto?

Gavote tiekėjo anketą. Klientas paprašė CO₂ duomenų. Bankas uždavė klausimų apie ESG. Staiga atsiranda naujų terminų, naujų dokumentų ir naujų reikalavimų.

Tokioje situacijoje daugelis verslų užduoda tą patį klausimą: gal jau reikia samdyti tvarumo specialistą?

Prieš priimant tokį sprendimą verta suprasti vieną svarbų dalyką. Ne kiekvienai įmonei reikia atskiro žmogaus, atsakingo už tvarumą. Tačiau beveik kiekvienai įmonei reikia žinoti, kaip valdyti informaciją, kurios pradeda prašyti klientai.

Kodėl taip vyksta?

Prieš dešimt metų dauguma mažų ir vidutinių įmonių niekada nebuvo girdėjusios apie ESG, Scope 1 ar VSME.

Šiandien situacija kitokia.

Tarptautiniai klientai renka informaciją apie savo tiekėjus. Bankai vis dažniau domisi rizikomis. Partneriai nori suprasti tiekimo grandines. Dėl to verslai susiduria su klausimais, kurių anksčiau negaudavo.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena įmonė turi kurti atskirą tvarumo skyrių.

Didelėse organizacijose tvarumo specialistas dažnai koordinuoja dešimtis projektų, rengia ataskaitas ir dirba su įvairiais padaliniais.

Mažoje gamybos ar prekybos įmonėje situacija dažniausiai visiškai kitokia.

Ten svarbiausia yra ne specialisto pareigybės pavadinimas, o gebėjimas surinkti ir pateikti reikalingus duomenis.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Jeigu per metus gaunate vieną ar dvi klientų užklausas, greičiausiai pilno etato tvarumo specialistas nėra būtinas.

Dažnai pakanka žmogaus, kuris koordinuoja informaciją tarp buhalterijos, pirkimų, gamybos ar administracijos.

Pavyzdžiui, klientas paprašo energijos vartojimo duomenų. Buhalterija turi elektros sąskaitas. Transporto vadovas žino kuro sunaudojimą. Gamyba gali pateikti informaciją apie medžiagas.

Problema nėra duomenų trūkumas. Problema yra jų surinkimas.

Kita situacija, kai įmonė nuolat eksportuoja, gauna tiekėjų anketas, ESG klausimynus arba reguliariai teikia informaciją dideliems klientams.

Tokiu atveju atsiranda daugiau darbo ir poreikis žmogui, kuris galėtų koordinuoti šiuos procesus.

Tačiau net ir tada dažnai svarbiau turėti aiškią sistemą nei papildomą darbuotoją.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia įvertinkite savo situaciją.

Užduokite sau kelis klausimus:

• Ar klientai reguliariai prašo tvarumo informacijos?
• Ar gaunate ESG klausimynus?
• Ar prašoma CO₂ duomenų?
• Ar eksportuojate į Vokietiją, Skandinaviją ar kitas Vakarų Europos rinkas?
• Ar informacijos surinkimas jau tampa problema?

Jeigu atsakymai dažniausiai neigiami, pradžiai gali pakakti tvarkingai kaupti pagrindinius duomenis.

Naudinga turėti:

• energijos vartojimo informaciją;
• kuro sunaudojimo duomenis;
• atliekų informaciją;
• darbuotojų duomenis;
• pagrindinių tiekėjų informaciją;
• svarbiausius sertifikatus.

Jeigu užklausų daugėja, verta paskirti atsakingą žmogų, kuris koordinuotų informacijos rinkimą.

Tai nebūtinai turi būti naujas darbuotojas.

Dažnai šią funkciją gali atlikti administracijos vadovas, kokybės vadovas, projektų vadovas arba įmonės savininkas.

Tik tada, kai užklausų kiekis tampa nuolatinis ir sudėtingas, atsiranda realus poreikis specializuotam tvarumo specialistui.

Dažniausios klaidos

Samdyti specialistą prieš susitvarkant duomenis.

Jeigu įmonė nekaupia pagrindinės informacijos, problema dažniausiai yra procesai, o ne darbuotojų skaičius.

Manyti, kad tvarumo specialistas išspręs viską vienas.

Didžioji dalis informacijos vis tiek lieka buhalterijoje, gamyboje, logistikoje ir pirkimuose.

Laukti, kol klientų užklausos taps kritine problema.

Kur kas lengviau pradėti ruoštis palaipsniui.

Apibendrinimas

Daugumai mažų ir vidutinių įmonių šiandien svarbiau ne samdyti tvarumo specialistą, o susitvarkyti pagrindinius veiklos duomenis. Energijos vartojimas, kuras, atliekos, tiekėjai ir kiti rodikliai dažniausiai tampa pagrindu klientų užklausoms. Kai šie duomenys valdomi tvarkingai, daugumą reikalavimų galima įvykdyti be papildomo etato. Tvarumo specialistas tampa aktualus tada, kai tvarumo informacijos valdymas jau tampa nuolatine ir reikšminga verslo funkcija.