Kas yra Scope 1, Scope 2 ir Scope 3?
Daugelis įmonių apie Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 pirmą kartą išgirsta gavusios kliento klausimyną. Tarp įprastų klausimų apie įmonę staiga atsiranda prašymas pateikti emisijų duomenis pagal „Scopes“.
Jeigu su CO₂ tema anksčiau neteko dirbti, šie terminai gali atrodyti sudėtingi. Tačiau iš tikrųjų jie apibūdina gana paprastą dalyką – iš kur atsiranda įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Supratus šį principą tampa daug lengviau atsakyti į klientų klausimus ir pradėti rinkti reikalingus duomenis.
Kodėl taip vyksta?
Kai įmonės pradėjo skaičiuoti savo CO₂ pėdsaką, greitai paaiškėjo viena problema.
Vienos emisijos susidaro pačios įmonės viduje, o kitos atsiranda už jos ribų. Jeigu visi skaičiuotų skirtingai, duomenų būtų neįmanoma palyginti.
Todėl buvo sukurta sistema, kuri emisijas suskirsto į tris grupes.
Šiandien ši sistema naudojama visame pasaulyje ir tapo bendrine verslo kalba kalbant apie CO₂ duomenis.
Dėl šios priežasties klientai, bankai, investuotojai ir partneriai dažnai prašo informacijos būtent pagal Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 kategorijas.
Ką tai reiškia mano įmonei?
Paprasčiausias būdas suprasti skirtumą – įsivaizduoti savo įmonę kaip centrą.
Scope 1 apima emisijas, kurios susidaro tiesiogiai jūsų įmonėje.
Pavyzdžiui:
- dyzelinas įmonės automobiliuose;
- dujos gamybos procese;
- kuras krautuvuose;
- šildymo katilai, naudojantys kurą.
Tai emisijos, kurias įmonė sukuria pati.
Scope 2 apima emisijas, susijusias su perkama energija.
Dažniausiai tai:
- elektros energija;
- centralizuotas šildymas;
- centralizuotas vėsinimas.
Nors emisijos fiziškai susidaro elektrinėje ar šilumos gamybos įmonėje, jos priskiriamos jūsų veiklai, nes jūs naudojate tą energiją.
Scope 3 yra plačiausia kategorija.
Ji apima emisijas, kurios atsiranda tiekimo grandinėje ir už įmonės ribų.
Pavyzdžiui:
- perkamos žaliavos;
- tiekėjų veikla;
- transportavimo paslaugos;
- darbuotojų komandiruotės;
- atliekų tvarkymas;
- parduotų produktų naudojimas.
Daugelyje verslų būtent Scope 3 sudaro didžiausią bendro CO₂ pėdsako dalį.
Ką turėčiau daryti?
Jeigu klientas pirmą kartą prašo Scope duomenų, nereikia iš karto bandyti apskaičiuoti visko.
Pradėkite nuo Scope 1 ir Scope 2.
Tai dažniausiai paprasčiausia informacija, nes reikalingi duomenys jau egzistuoja įmonėje.
Surinkite:
- kuro pirkimų duomenis;
- dujų sunaudojimą;
- elektros energijos sąskaitas;
- šildymo duomenis.
Ši informacija dažniausiai tampa pirmuoju žingsniu įmonės CO₂ skaičiavimuose.
Scope 3 paprastai reikalauja daugiau darbo.
Tam gali prireikti:
- tiekėjų informacijos;
- žaliavų duomenų;
- logistikos informacijos;
- atliekų tvarkymo duomenų.
Dėl šios priežasties daugelis įmonių pirmiausia susitvarko Scope 1 ir Scope 2, o tik vėliau pereina prie Scope 3.
Svarbiausia suprasti, kad klientai dažnai tikisi ne idealių rezultatų, o aiškaus supratimo, kokius duomenis įmonė renka ir kaip juos valdo.
Dažniausios klaidos
Manyti, kad Scope 1, 2 ir 3 yra trys skirtingi CO₂ skaičiavimai.
Tai vieno bendro CO₂ pėdsako dalys.
Bandyti pradėti nuo Scope 3.
Dažniausiai daug paprasčiau pirmiausia surinkti kuro ir elektros duomenis.
Painioti elektros energiją su Scope 1.
Perkama elektra paprastai priskiriama Scope 2 kategorijai.
Apibendrinimas
Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 yra būdas suskirstyti įmonės CO₂ emisijas pagal jų kilmę. Scope 1 apima tiesiogines emisijas iš įmonės veiklos, Scope 2 – perkamą energiją, o Scope 3 – tiekimo grandinėje ir už įmonės ribų susidarančias emisijas. Gavus kliento prašymą pateikti šiuos duomenis, svarbiausia nebijoti terminų ir pradėti nuo paprasčiausių veiklos rodiklių – kuro, elektros ir šildymo duomenų. Būtent nuo jų prasideda dauguma CO₂ skaičiavimų.
