Kuo skiriasi ESG, CO₂ ir tvarumo ataskaitos?

Gavus pirmą kliento klausimyną dažnai pasipila nauji terminai. Viename dokumente minimas ESG, kitame prašoma CO₂ duomenų, trečiame kalbama apie tvarumo ataskaitą.

Daugeliui įmonių atrodo, kad tai tas pats dalykas, tik vadinamas skirtingais žodžiais. Tačiau praktikoje tai yra trys skirtingi, nors tarpusavyje susiję dalykai.

Nesupratus skirtumo lengva pasimesti ir pradėti rinkti informaciją, kurios klientas net neprašo.

Kodėl taip vyksta?

Verslas šiandien siekia geriau suprasti ir valdyti savo poveikį aplinkai bei visuomenei.

Tam reikia duomenų.

Vieni duomenys susiję su CO₂ emisijomis, kiti su darbuotojais, treti su tiekimo grandine ar įmonės valdymu.

Kad visa ši informacija būtų suprantama ir palyginama, atsirado skirtingos sistemos ir terminai.

Problema ta, kad daugelis jų į verslo kasdienybę atėjo beveik tuo pačiu metu.

Todėl mažesnės įmonės dažnai pirmiausia susiduria su terminais, o tik vėliau pradeda suprasti jų reikšmę.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Paprasčiausias būdas suprasti skirtumą – įsivaizduoti juos kaip tris skirtingus sluoksnius.

CO₂ yra konkretus rodiklis.

Jis parodo, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro dėl įmonės veiklos arba produkto.

Pavyzdžiui, klientas gali paklausti:

• kiek elektros sunaudojate;
• kiek kuro naudojate;
• koks jūsų įmonės CO₂ pėdsakas.

Tokiu atveju kalbama būtent apie emisijas.

ESG yra daug platesnė tema.

CO₂ yra tik maža ESG dalis.

ESG apima:

• aplinkosaugą;
• darbuotojus;
• darbuotojų saugą;
• žmogaus teises;
• tiekimo grandinę;
• verslo etiką;
• įmonės valdymą.

Todėl jeigu klientas klausia apie ESG, jis gali domėtis ne tik emisijomis, bet ir darbuotojų politika ar tiekėjų valdymu.

Tvarumo ataskaita yra dokumentas.

Joje surenkama ir pateikiama ESG informacija.

Paprastai tariant:

CO₂ yra duomenys.

ESG yra tema.

Tvarumo ataskaita yra būdas tuos duomenis ir temas pateikti vienoje vietoje.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia išsiaiškinkite, ko tiksliai prašo klientas.

Jeigu prašoma CO₂ duomenų, dažniausiai reikia informacijos apie energiją, kurą arba emisijas.

Jeigu prašoma ESG informacijos, gali būti reikalingi ir papildomi duomenys apie darbuotojus, tiekėjus ar verslo procesus.

Jeigu klientas prašo tvarumo ataskaitos, dažniausiai jis nori gauti jau paruoštą dokumentą, kuriame visa ši informacija būtų surinkta.

Praktikoje daugeliui mažų ir vidutinių įmonių verta pradėti nuo pagrindinių veiklos duomenų kaupimo.

Dažniausiai naudinga rinkti:

• elektros energijos vartojimą;
• kuro sunaudojimą;
• atliekų duomenis;
• darbuotojų informaciją;
• tiekėjų informaciją;
• turimus sertifikatus.

Kai šie duomenys surinkti, daug lengviau atsakyti tiek į CO₂, tiek į ESG klausimus.

O vėliau iš jų galima parengti ir tvarumo ataskaitą.

Todėl svarbiausia suprasti, kad viskas prasideda nuo duomenų, o ne nuo dokumentų.

Dažniausios klaidos

Manyti, kad ESG ir CO₂ yra tas pats.

CO₂ yra tik viena ESG dalis.

Galvoti, kad tvarumo ataskaita yra atskiras dalykas nuo ESG.

Dažniausiai ataskaita tiesiog pateikia ESG informaciją struktūruotu formatu.

Pradėti nuo ataskaitos kūrimo neturint duomenų.

Pirmiausia reikia surinkti informaciją apie savo veiklą, o tik tada ją pateikti dokumente.

Apibendrinimas

CO₂, ESG ir tvarumo ataskaita yra glaudžiai susiję, tačiau nėra tas pats. CO₂ parodo emisijas, ESG apima platesnį aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos vaizdą, o tvarumo ataskaita yra dokumentas, kuriame ši informacija pateikiama. Įmonėms svarbiausia ne įsiminti terminus, o suprasti, kokių duomenų jos turi ir kokios informacijos gali prireikti klientams ateityje.