Kaip pasiruošti produkto atsekamumo reikalavimams?

Daugelis įmonių šiandien gali tiksliai pasakyti, kiek produktų pardavė, tačiau ne visos gali greitai atsakyti į kitą klausimą – iš kur atkeliavo kiekviena produkto dalis.

Kol klientai to neklausia, tai dažnai neatrodo svarbu. Tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau pirkėjų ir partnerių nori žinoti ne tik ką perka, bet ir iš ko produktas pagamintas, kas tiekė medžiagas ir kokį kelią jos nuėjo iki galutinio gaminio.

Būtent čia prasideda produkto atsekamumo tema.

Kodėl taip vyksta?

Verslas tampa vis labiau orientuotas į duomenis.

Anksčiau klientui dažniausiai pakakdavo produkto techninės specifikacijos ir kokybės sertifikato. Šiandien vis dažniau norima matyti platesnį vaizdą.

Pavyzdžiui, baldų pirkėjas gali klausti apie medienos kilmę. Tekstilės sektoriuje domimasi pluoštų sudėtimi ir tiekėjais. Elektronikos gamintojai vis dažniau prašo informacijos apie komponentus ir medžiagas.

Šie klausimai kyla ne todėl, kad klientai staiga tapo smalsesni.

Jie patys gauna panašius prašymus iš savo klientų, partnerių ir rinkos.

Todėl informacijos poreikis keliauja per visą tiekimo grandinę – nuo galutinio produkto pardavėjo iki mažiausio komponento tiekėjo.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Produkto atsekamumas reiškia gebėjimą atsakyti į klausimą: iš ko sudarytas mano produktas ir iš kur atkeliavo jo dalys?

Praktikoje tai nebūtinai reiškia sudėtingas IT sistemas ar šimtus dokumentų.

Dažniausiai pradžia yra daug paprastesnė.

Pavyzdžiui, gaminate stalą. Ar galite greitai pasakyti, iš kur atkeliavo mediena? Kas tiekė furnitūrą? Kokie audiniai buvo naudojami? Ar turite šių medžiagų techninius dokumentus?

Jeigu atsakymas yra „taip“, jau turite dalį atsekamumo informacijos.

Jeigu atsakymas yra „ne“, tikėtina, kad ateityje klientų klausimai taps vis sudėtingesni.

Todėl produkto atsekamumas dažnai prasideda ne nuo naujų reikalavimų, o nuo geresnio savo produkto pažinimo.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia sudarykite pagrindinių produkto medžiagų ir komponentų sąrašą.

Svarbu žinoti:

• kokios medžiagos naudojamos;
• kas yra jų tiekėjai;
• kokioje šalyje jos pagamintos;
• kokie dokumentai ar sertifikatai egzistuoja.

Antras žingsnis – surinkti informaciją vienoje vietoje.

Praktikoje dažnai paaiškėja, kad dalis duomenų yra el. laiškuose, dalis tiekėjų kataloguose, o dalis saugoma tik darbuotojų atmintyje.

Kai informacija išskaidyta, kiekviena kliento užklausa tampa ilga paieška.

Trečias žingsnis – išsaugoti informaciją apie pokyčius.

Jeigu keičiasi tiekėjas, medžiaga ar komponentas, verta tai fiksuoti. Tokiu būdu išlieka produkto istorija.

Ketvirtas žingsnis – pasirūpinti, kad informacija būtų lengvai pasiekiama.

Ateityje vis daugiau duomenų apie produktus bus perduodama skaitmeniniu formatu, todėl tvarkingi duomenys tampa ne mažiau svarbūs nei pats produktas.

Dažniausios klaidos

Nežinoti pagrindinių medžiagų kilmės.

Būtent šios informacijos klientai dažnai prašo pirmiausia.

Laikyti duomenis tik tiekėjų dokumentuose.

Kai informacijos reikia skubiai, jos paieška gali užtrukti ilgiau nei tikimasi.

Galvoti, kad atsekamumas aktualus tik dideliems gamintojams.

Praktikoje klausimai dažnai pasiekia ir mažus tiekėjus, kurie yra didesnių tiekimo grandinių dalis.

Apibendrinimas

Pasiruošimas produkto atsekamumo reikalavimams prasideda nuo gebėjimo suprasti savo produktą. Kokios medžiagos naudojamos, kas jas tiekia ir kokie dokumentai tai patvirtina – tai informacija, kuri tampa vis svarbesnė tiek klientams, tiek partneriams. Įmonės, kurios šiuos duomenis pradeda tvarkyti iš anksto, gali greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir lengviau prisitaikyti prie būsimų reikalavimų.