Klientas prašo CO₂ duomenų. Ką tai reiškia?

Gaunate laišką iš kliento ir tarp prašomų dokumentų matote naują punktą – CO₂ duomenys. Kartais prašoma pateikti įmonės emisijas, kartais energijos vartojimą, o kartais tiesiog atsakyti, ar apskritai skaičiuojate savo anglies pėdsaką.

Daugeliui mažų ir vidutinių įmonių tai būna netikėta. Kyla natūralus klausimas: kodėl klientui to reikia ir ką jis iš tikrųjų nori sužinoti?

Svarbu suprasti, kad dažniausiai klientas neprašo šių duomenų tam, kad vertintų jūsų įmonę. Dažniausiai jis pats yra gavęs tokį reikalavimą iš savo klientų, investuotojų ar verslo partnerių.

Kodėl taip vyksta?

Verslas vis dažniau vertinamas ne tik pagal pajamas ar produktų kokybę. Didesnės įmonės turi suprasti ir savo poveikį aplinkai.

Problema ta, kad didelė dalis poveikio susidaro ne pačioje įmonėje, o jos tiekimo grandinėje.

Pavyzdžiui, baldų gamintojas gali žinoti savo elektros suvartojimą gamykloje, tačiau jis taip pat turi suprasti, kokį poveikį aplinkai daro medienos, audinių ar metalo tiekėjai.

Todėl CO₂ duomenų prašymai pradeda keliauti per visą tiekimo grandinę. Tai, kas anksčiau buvo aktualu tik didelėms korporacijoms, šiandien pasiekia ir mažesnius tiekėjus.

Dėl šios priežasties vis daugiau įmonių sulaukia klausimų apie energijos vartojimą, kurą, transportą ar emisijas.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Pirmiausia tai nereiškia, kad privalote turėti sudėtingą CO₂ apskaitos sistemą.

Praktikoje dauguma pirkėjų tiesiog nori suprasti, kokioje situacijoje yra jų tiekėjas. Jie nori žinoti, ar duomenys renkami, ar įmonė supranta savo pagrindinius poveikio šaltinius ir ar gali pateikti bent bazinę informaciją.

Jeigu klientas prašo CO₂ duomenų pirmą kartą, labai tikėtina, kad jis nesitiki idealių skaičiavimų.

Dažnai užtenka pateikti informaciją apie elektros energijos vartojimą, kuro sunaudojimą ar transporto parką. Būtent šie duomenys dažniausiai tampa pagrindu emisijų skaičiavimams.

Kita vertus, tokia užklausa yra signalas, kad ateityje klientai gali prašyti vis daugiau informacijos. Todėl verta į tai žiūrėti ne kaip į vienkartinį darbą, o kaip į naują verslo realybę.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia išsiaiškinkite, ko tiksliai prašo klientas.

Kartais prašomi jau apskaičiuoti CO₂ rodikliai. Kitais atvejais pakanka pateikti veiklos duomenis, pagal kuriuos klientas pats atliks skaičiavimus.

Toliau surinkite pagrindinę informaciją apie energijos ir kuro vartojimą.

Dažniausiai prireikia:

• elektros energijos sąnaudų;
• gamtinų dujų sunaudojimo;
• kuro pirkimų;
• įmonės transporto duomenų;
• kai kuriais atvejais – atliekų arba logistikos informacijos.

Jeigu CO₂ emisijų neskaičiuojate, nebandykite jų spėlioti. Geriau aiškiai nurodyti, kad šiuo metu tokie skaičiavimai neatliekami.

Jeigu klientų užklausos kartojasi, verta pradėti sistemingai kaupti energijos ir kuro duomenis. Net jeigu šiandien jų nereikia, ateityje jie gali tapti svarbia verslo informacijos dalimi.

Svarbiausia suprasti, kad CO₂ skaičiavimai prasideda ne nuo sudėtingų metodikų, o nuo paprastų veiklos duomenų surinkimo.

Dažniausios klaidos

Manyti, kad klientas reikalauja sudėtingos tvarumo ataskaitos.

Dažniausiai pradžioje klientui reikia gerokai paprastesnės informacijos.

Pateikti išgalvotus skaičius.

CO₂ duomenys turi būti pagrįsti realiais veiklos rodikliais.

Nerinkti energijos ir kuro duomenų.

Būtent jie dažniausiai tampa pagrindu būsimiems skaičiavimams ir klientų užklausoms.

Apibendrinimas

Kai klientas prašo CO₂ duomenų, dažniausiai jis siekia geriau suprasti savo tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Tai nebūtinai reiškia, kad turite pateikti sudėtingus emisijų skaičiavimus. Daugeliu atvejų pakanka turėti pagrindinius energijos ir kuro vartojimo duomenis bei aiškiai žinoti, kokia informacija jūsų įmonėje yra renkama. Kuo anksčiau pradėsite kaupti šiuos duomenis, tuo lengviau bus atsakyti į panašias užklausas ateityje.