Kokius duomenis reikia rinkti CO₂ skaičiavimams?

Daugelis įmonių pirmą kartą apie CO₂ skaičiavimus susimąsto gavusios kliento užklausą. Vieni prašo pateikti emisijų duomenis, kiti siunčia tiekėjo anketą, o treti tiesiog paklausia, ar įmonė žino savo anglies pėdsaką.

Dažniausia reakcija būna tokia pati: nuo ko pradėti ir kokių duomenų apskritai reikia?

Gera žinia ta, kad dauguma reikalingų duomenų jau egzistuoja įmonėje. Problema dažniausiai ne jų trūkumas, o tai, kad jie saugomi skirtingose vietose ir niekada nebuvo renkami vienam tikslui.

Kodėl taip vyksta?

CO₂ skaičiavimai remiasi ne spėjimais ir ne apklausomis. Jie remiasi realia įmonės veikla.

Norint apskaičiuoti emisijas, pirmiausia reikia suprasti, kur įmonė naudoja energiją ir kitus išteklius.

Pavyzdžiui, transporto įmonėje didžiausias poveikis dažniausiai susijęs su kuru. Gamybos įmonėje svarbią dalį gali sudaryti elektra ir žaliavos. Biuro veikloje didžiausią reikšmę gali turėti elektros energija, šildymas ir darbuotojų kelionės.

Todėl skirtingos įmonės renka skirtingus duomenis, tačiau pagrindinis principas visada tas pats – reikia fiksuoti veiklos rodiklius, kurie sukuria emisijas.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Praktikoje dauguma klientų pirmiausia domisi baziniais organizacijos duomenimis.

Dažniausiai tai nėra sudėtingi techniniai rodikliai. Paprastai reikalingi duomenys jau yra apskaitos dokumentuose, sąskaitose ar vidinėse ataskaitose.

Pavyzdžiui, jeigu įmonė moka už elektrą, vadinasi elektros suvartojimo duomenys jau egzistuoja. Jeigu perkamas kuras, yra ir kuro sunaudojimo informacija.

Todėl pirmasis žingsnis dažniausiai nėra CO₂ skaičiavimas. Pirmasis žingsnis yra pagrindinių veiklos duomenų surinkimas.

Kai duomenys surinkti, emisijas galima apskaičiuoti taikant standartinius emisijų koeficientus.

Būtent todėl klientai dažnai prašo ne galutinių CO₂ rodiklių, o veiklos duomenų, reikalingų jiems apskaičiuoti.

Ką turėčiau daryti?

Pradėkite nuo duomenų, kurie dažniausiai naudojami organizacijos CO₂ pėdsakui apskaičiuoti.

Pirmiausia surinkite elektros energijos vartojimo duomenis. Dažniausiai pakanka metinių sąskaitų arba suvartotų kilovatvalandžių kiekio.

Toliau surinkite informaciją apie kurą.

Tai gali būti:

• dyzelinas;
• benzinas;
• suskystintos dujos;
• gamtinės dujos;
• kitas naudojamas kuras.

Jeigu įmonė turi transporto parką, verta kaupti ir nuvažiuotus kilometrus bei kuro sunaudojimą.

Taip pat naudinga rinkti informaciją apie šildymą. Kai kuriose įmonėse tai sudaro reikšmingą emisijų dalį.

Priklausomai nuo veiklos pobūdžio gali būti reikalingi ir papildomi duomenys:

• atliekų kiekiai;
• logistikos paslaugos;
• komandiruotės;
• naudojamos žaliavos;
• tiekėjų informacija.

Svarbu suprasti, kad pradžioje nebūtina rinkti visko. Daugeliui mažų ir vidutinių įmonių didžiausią naudą duoda elektros, kuro ir šildymo duomenų kaupimas.

Būtent šių rodiklių dažniausiai pirmiausia prašo klientai.

Dažniausios klaidos

Pradėti nuo CO₂ skaičių, o ne nuo veiklos duomenų.

Be elektros, kuro ar kitų veiklos rodiklių nebus ir patikimų emisijų skaičiavimų.