Nuo ko pradėti?
Daugeliui įmonių tvarumo tema prasideda ne nuo strategijos ar teisės aktų. Dažniausiai viskas prasideda nuo vieno laiško.
Klientas atsiunčia tiekėjo anketą. Pirkėjas paprašo CO₂ duomenų. Partneris užduoda klausimų apie naudojamas medžiagas. Staiga atsiranda terminai, kurių anksčiau neteko girdėti – ESG, Scope 1, VSME, DPP.
Natūrali reakcija būna paprasta: nuo ko pradėti?
Būtent šis klausimas dažniausiai svarbiausias. Ne todėl, kad trūksta informacijos internete, o todėl, kad jos dažnai būna per daug.
Kodėl taip vyksta?
Daugelis verslų mano, kad pasiruošimas prasideda nuo ataskaitų, sertifikatų ar sudėtingų skaičiavimų.
Praktikoje dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai.
Kai klientas prašo tvarumo informacijos, jis retai tikisi, kad maža ar vidutinė įmonė turės didelį tvarumo skyrių ar šimtų puslapių ataskaitas.
Dažniausiai jam reikia paprastų ir konkrečių atsakymų.
Kiek sunaudojate elektros?
Ar žinote savo pagrindinius tiekėjus?
Kokias medžiagas naudojate?
Ar galite pateikti informaciją apie savo veiklą?
Todėl pagrindinis iššūkis dažniausiai nėra tvarumas. Pagrindinis iššūkis yra duomenų valdymas.
Įmonės dažnai turi reikalingą informaciją, tačiau ji išskaidyta tarp skirtingų žmonių, sistemų ir dokumentų.
Ką tai reiškia mano įmonei?
Tai reiškia, kad nereikia pradėti nuo sudėtingiausių dalykų.
Dauguma klientų pirmiausia prašo bazinės informacijos.
Pavyzdžiui, Lietuvos baldų gamintojas gali sulaukti klausimų apie medienos kilmę ir energijos vartojimą. Metalo gaminių tiekėjas gali būti paprašytas pateikti informaciją apie naudojamas žaliavas. Logistikos įmonė gali sulaukti klausimų apie kuro sunaudojimą.
Visais šiais atvejais reikalingi ne sudėtingi modeliai, o faktiniai veiklos duomenys.
Todėl pirmasis žingsnis dažniausiai yra suprasti, kokią informaciją įmonė jau turi.
Labai dažnai paaiškėja, kad didelė dalis reikalingų duomenų jau egzistuoja buhalterijoje, pirkimų skyriuje arba gamybos dokumentuose.
Ką turėčiau daryti?
Pirmiausia surinkite pagrindinę informaciją apie savo veiklą.
Pradžiai dažniausiai pakanka:
- įmonės veiklos aprašymo;
- darbuotojų skaičiaus;
- pagrindinių produktų arba paslaugų sąrašo;
- svarbiausių tiekėjų sąrašo;
- naudojamų medžiagų informacijos.
Antras žingsnis – pradėti rinkti pagrindinius veiklos duomenis.
Dažniausiai naudinga turėti:
- elektros energijos vartojimo duomenis;
- kuro sunaudojimo informaciją;
- šildymo duomenis;
- atliekų tvarkymo informaciją.
Trečias žingsnis – išsaugoti visas klientų užklausas.
Peržiūrėjus kelias anketas dažniausiai tampa aišku, kokie klausimai kartojasi dažniausiai.
Ketvirtas žingsnis – visą informaciją laikyti vienoje vietoje.
Nesvarbu, ar tai vidinė sistema, bendras dokumentas ar kita platforma. Svarbiausia, kad informacijos nereikėtų kiekvieną kartą ieškoti iš naujo.
Tik po šių žingsnių verta galvoti apie CO₂ skaičiavimus, VSME ataskaitas ar kitus pažangesnius sprendimus.
Dažniausios klaidos
Pradėti nuo sudėtingų terminų.
Daug svarbiau suprasti savo veiklą nei mokėti visas ESG santrumpas.
Bandyti surinkti viską iš karto.
Praktikoje geriau pradėti nuo kelių svarbiausių duomenų ir sistemą plėsti palaipsniui.
Laukti pirmos rimtos kliento užklausos.
Tuomet pasiruošimas dažniausiai vyksta skubotai ir kainuoja daugiau laiko.
Apibendrinimas
Pradėti reikėtų ne nuo ataskaitų, o nuo savo verslo duomenų. Klientai dažniausiai nori suprasti, kaip veikia jūsų įmonė, kokias medžiagas naudojate, kiek vartojate energijos ir kaip valdote pagrindinius procesus. Kai ši informacija surinkta vienoje vietoje, daug lengviau atsakyti į klientų klausimus, pildyti tiekėjų anketas ir pasiruošti būsimiems reikalavimams. Dažniausiai sėkmingiausios įmonės nėra tos, kurios turi daugiausia dokumentų, o tos, kurios geriausiai valdo savo duomenis.
